Moterys investuoja kitaip? Pokalbis su investavimo į meną konsultante Toma Mongine

„Moterys investuoja kitaip?“ – tai straipsnių ciklas, kurio tikslas – susipažinti su realiomis praktikomis ir patirtimis iš investuojančių moterų kasdienybės. Viena priežasčių, kodėl moterų investuotojų tiek nedaug, ta, kad kasdienėje aplinkoje per mažai kalbame apie investavimą, per mažai dalijamės patirtimis, kurios kartais būna sėkmingos, o kartais ir ne visai. Straipsnių cikle kalbinsime moteris, kurios save realizuoja skirtingose veiklose ir kurios investuoti pradėjo skirtingomis aplinkybėmis.

Šiame „Moterys investuoja kitaip?“ interviu apie investavimą į meną klubas „W Invest“ kalbina didžiausios privačios šiuolaikinio meno ir dizaino galerijos „Vartai“ vykdančiąją direktorę, meno konsultantę ir edukatorę Tomą Monginę.

W Invest (WI): Kaip prasidėjo Jūsų karjera? Kaip susidomėjote investavimu į meną?

Toma Monginė (TM): Viskas prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų, kuomet gyvenau Niujorke. Meno ir mados studijos, praktika meno muziejuose, darbas su šiuolaikinio meno kolekcininku bei vyro įmonės darbo specifika įtraukė į Niujorko meno pasaulį, kur, dalyvaudama kūrinių įsigijimo aukcionuose procese, turėjau galimybę ne tik susipažinti su aktualiausiomis parodomis, lankytis meno mugėse, galerijų atidarymuose, bet ir iš arti stebėti kolekcininkų gyvenimą bei aršią Niujorko meno rinką.

Po kelerių metų grįžusi gavau galimybę savo tarptautinę praktiką perkelti į Lietuvos meno rinką, kur pastaruosius penkerius metus vadovavau didžiausiai Baltijos šalyse šiuolaikinio meno ir dizaino galerijai „Vartai“. Galerija įsteigta dar 1991 m., atlieka ne tik itin svarbų vaidmenį formuojant šiuolaikinio meno lauką šalyje, bet ir vykdo Lietuvos meno sklaidą bei kūrinių eksportą užsienio šalyse – tai itin reikšmingas faktorius siekiant auginti kūrinio meninę ir investicinę vertę.

Šiuo metu ir toliau atstovauju galerijos pristatomų menininkų kūrybai, esu galerijos „Vartai“ vykdomos veiklos ambasadorė, bet, atsižvelgiant į meno rinkos pokyčius ir auditorijos poreikį, vis daugiau dėmesio skiriu asmeninėms konsultacijoms šiuolaikinio meno įsigijimo klausimais, kūrybiniams seminarams su įmonėmis bei pažintiniams edukaciniams užsiėmimams. Darbas – labai svarbi mano gyvenimo dalis, kurioje nėra ribų tobulėjimui ir augimui, tad turiu nenustoti mokytis, domėtis, keliauti. Šioje srityje svarbi ne tik edukacija, darbo patirtis, bet ir akies, skonio lavinimas.

WI: Kokios investavimo į meną tendencijos vyrauja Lietuvoje? Kuo jos skiriasi nuo vyraujančių užsienio šalyse?

TM: Lyginant su užsienio kolekcininkais, Lietuvoje vis dar esame labai atsargūs ir mūsų investicinius sprendimus į meną daugiausia lemia skonis ir turimas estetinis meno suvokimas, kuris, beje, ženkliai skiriasi nuo užsienio šalių meno pirkėjų. Dėl šios priežasties meno kolekcijos Lietuvoje vienodesnės, konservatyvesnės, čia vyrauja arba tam tikras istorinis laikotarpis (pvz., išeivijos menas) arba viena medija (dažniausiai tapyba), arba net vieno mėgstamo autoriaus darbai. O užsienio kolekcininkai linkę asmenines kolekcijas formuoti įtraukdami ir modernaus, ir šiuolaikinio meno, kolekcinio dizaino, taip pat skaitmeninius meno kūrinius.

Kalbant apie pasaulines tendencijas, svarbu paminėti ir NFT, kultūros vertybių investavimo platformų, tokių kaip „Otis“, populiarumą, kur galima investuoti į meno kūrinių akcijas. Lietuvoje tai dar nėra populiaru, tačiau vis daugiau užsienio investuotojų renkasi mišrius investavimo būdus ir savo kolekcijas formuoja tiek iš fizinių, tiek iš skaitmeninių kūrinių.

Lyginant su tarptautine meno rinka, Lietuvos pirkėjai ilgiau sprendžia. Užsienio investuotojai sprendimus priima ne tik drąsiau, bet ir greičiau, dažnu atveju nė nematę kūrinio gyvai. Lietuvoje daugiausiai įsigyjami lietuvių ar lietuvių išeivijos meno kūriniai, ir tik daug keliaujantys ir Lietuvos ir tarptautinę meno rinką ne vienerius metus stebintys bei joje dalyvaujantys asmenys priima drąsesnius sprendimus, įsigyja ne tik lietuvių menininkų, bet ir galerijos atvežamų pripažintų tarptautinių šiuolaikinio meno kūrėjų darbų. Bendrai su galerija siekiame, kad šiuo metu ryški investicinių sprendimų ir pasirinkimų atskirtis tarp Lietuvos ir užsienio pirkėjų mažėtų, dėl to didelė „Vartų“ veiklos dalis yra edukacija – pristatome pripažintų užsienio menininkų kūrybą, organizuojame pokalbius su užsienio kolekcininkais ir meno lauko ekspertais.

Tiesa, noriu pabrėžti, kad nors Lietuvos meno rinka vis dar auga, pastarųjų metų rodikliai suteikia pozityvumo: į meną investuojančių sprendimai laisvėja ir drąsėja, atsiranda vis daugiau pirkėjų, kurie, nusprendę įsigyti meno kūrinį, galvoja ne tik apie estetiką, bet ir meninę bei investicinę vertę. Džiugina, kad vis dažniau įsigyjami ne tik tapybos, bet ir video kūriniai, skulptūros, instaliacijos.

WI: Kokio profilio investuotojai renkasi meną kaip investiciją?

TM: Investicijos į meną – alternatyvus investavimo būdas tiems, kas siekia diversifikuoti savo finansinius portfelius. Per pastaruosius metus menas tapo populiaria investicine kryptimi. Priežastis paprasta – menas – materialus turtas ir net infliacijos laikotarpiu kaina išlieka pakankamai stabili, nes jo vertei įtakos akcijos rinkų rezultatai neturi. Tiesa, pasirinkimą investuoti į meną dažnu atveju apsprendžia ne laisvai disponuojamų lėšų suma, o gyvenimo būdas, pomėgiai. Tarptautinio investuotojo į meną profilis yra ganėtinai nusistovėjęs ir išsigryninęs, o Lietuvoje jis – dar tik besiformuojantis. Tam įtakos turi tai, kad labai dažnas iš mūsų su meno edukacija nėra susidūrę nei vaikystėje, nei mokykloje, nei vėlesniame amžiuje. Neturime kolekcionavimo praktikos pavyzdžių šeimose, investiciniai meno kūriniai nėra perduodami iš kartos į kartą. Tad dažnai pirmą savo meno į kūrinį nusprendęs įsigyti asmuo apskritai pirmą kartą įžengia į galeriją. Kartais ta kelionė kartu nuo pirmo žingsnio iki tvirtų investicinių sprendimų užtrunka keletą metų, bet vis dažniau sprendimai priimami ir pirmojo, ir antrojo susitikimo metu. Tai itin džiugina, nes rodo kliento pasitikėjimą institucija, jos ilgamete patirtimi.

WI: Ar pastebite skirtumus, kaip į meną investuoja moterys ir vyrai? Finansų sektoriuje vyrų investuotojų gerokai daugiau, ar tokią tendenciją pastebite ir meno srityje?

TM: Pagal tarptautinę pastarųjų metų statistiką, investuojančių asmenų amžius jaunėja – mileniumai (Y kartos atstovai) priima rizikingesnius investavimo sprendimus ir jų išleidžiama suma menui yra didžiausia lyginant su kitomis demografinėmis grupėmis. Taip pat labai ryškūs pokyčiai moterų, investuojančių į meną, statistikoje. Nuo 2020 m., vertinant metinį išleidžiamos sumos menui vidurkį, moterys procentaliai išleidžia daugiau negu vyrai, o pastarųjų metų rodikliai buvo bene dvigubai didesni. Tai ganėtinai ryškus pokytis meno rinkoje, nes iki 2020 m. absoliučią lyderiaujančią poziciją turėjo vyrai. Lietuvoje šie pokyčiai taip pat atsispindi: vis daugėja jaunų žmonių, norinčių investuoti į meną, itin džiugina jų iniciatyvos ir noras pradėti kurti ne tik privačias, bet ir korporatyvines meno kolekcijas, įtraukiant į meno įsigijimo sprendimus ir įmonių darbuotojus. Tai pat daugėja investuojančių į meną moterų. Jos yra linkusios dažniau įsitraukti į meno edukacines veiklas, prisidėti prie meno rėmimo iniciatyvų.

WI: Kaip būtų galima padidinti investuojančių į meną skaičių Lietuvoje?

TM: Pats svarbiausias aspektas – edukacija. Tik domintis, lankantis muziejuose ir galerijose, užsienio meno mugėse, formuojant skonį ir stebint meno pasaulio procesus, iš meno mėgėjo galima tapti ir meno kolekcininku/investuotoju. Pasigendu kokybiškos sklaidos šia tema tiek rašytinėje spaudoje, tiek televizijoje. Čia mus dažnai pasiekia neteisingai formuojama marketinginė žinutė, nes eterį ir puslapius, žymiai dažniau pasiekia interjerai, pasakojimai ar vizualai su užsakomaisiais komerciniais kūriniais, kurie tiek savo kainų lygiu, tiek estetine išraiška gerokai iškreipia supratimą, kas yra profesionalusis menas.

Taip pat itin svarbu bendradarbiavimas tarp meno ir verslo institucijų. Mane žavi Nyderlandų, Vokietijos, Amerikos modeliai, kur sėkmingų startuolių erdvėse atsidaro galerijos, kur darbuotojai yra įtraukiami į meno rinkimosi procesus, kur vyksta pop-up parodos, kūrybiniai seminarai, pasitelkiant meną yra įveiklinamos netradicinės erdvės, o parodos dažnai iškeliauja ir už galerijos ribų. Juk viena iš meno paskirčių – kurti socialinį santykį. Tikiu, kad ateityje bendradarbiavimo tarp meno ir verslo tik daugės ir tai padės išjudinti Lietuvos meno rinkos mechanizmą.

WI: Ką patartumėte pradedantiems investuoti į meną?

TM: Būti atviriems. Labai dažnai asmenys, nuspendę įsigyti meno kūrinį, ateina į galeriją su tam tikru nusiteikimu – tikslia skirtina suma, tiksliu kūrinio formatu/matmenimis, numatyta kūrinio vieta tam tikroje erdvėje, architektų nurodyta spalvine gama – ir taip galėčiau tęsti ir tęsti… Meno įsigijimo procesas – įdomi patyriminė kelionė, pilna netikėtumų. Būkite atviri – nustebinkite savo paties skonio ir netikėtais pajautimais.

Kitas bene svarbiausias patarimas pradedant investuoti į meną – kreiptis į galeriją. Pasirinktos galerijos patikimumas, jos sistemingas darbas su menininkas, įsigyjamo kūrinio autentiškumo užtikrinimas – itin svarbūs faktoriai pradedančiajam investuotojui. Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad, „apėjus“ tarpininką, kūrinį bus galima įsigyti pigiau. Tokie pirkėjų sprendimai ne tik išbalansuoja visą meno rinkos mechanizmą, bet ir sukuria įtampą tarp glaudžiai susijusių grandžių – menininko, galerijos, pirkėjo.

Galvojant apie meną kaip investiciją, labai svarbu suprasti, kad kūrinio investicinės vertės augimo kelionėje, tarpininko t. y. galerijos vaidmuo yra itin svarbus, nes ji kartu su menininku formuoja kūrinio socialinį gyvenimą, atstovauja autoriaus kūrybai užsienyje, vykdo ir rengia parodas, užtikrina, kad autoriaus kūriniai patektų į kolekcijas, muziejus. Taip pat investuotojui yra užtikrinimas kūrinio autentiškumas, išduodami sertifikatai. Dėl to mažėja investicinės rizikos, didėja numatomos investicinės grąžos rodikliai.

O kokius kūrinius rinktis? Vieni nori rinktis atsargesnį kelią, kiti rizikingesnį. Tiesa, meno rinkoje, įvertinus daugiametę patirtį, galioja toks dėsnis – brangūs meno kūriniai beveik niekada nepinga. Net ir dabartinės pasaulinės ekonominės krizės meno rinkoje atsispindi ne kainų pokyčiais, o tiesiog mažesniu sandorių skaičiumi. Vieni linkę pradėti investuoti į laiko patikrintus menininkus, kurių kūrinių kaina meno rinkoje stabiliai kyla ir kūrinių pasiūla yra deficitinė. Pasirinkus šį kelią ir nenorint pradžioje išleisti didelių sumų, galima pradėti ir įsigyjant tokių menininkų originalių darbų aukštos kokybės spaudinius (ang. giclee), kurie yra arba riboto arba specialaus leidimo (angl. limited / special edition). Kitas kelias – pradėti nuo vidutinio brangumo segmento, įsigyti jaunųjų ar viduriniosios kartos menininkų kūrinių. Šis kelias įdomus tuo, kad toliau gali stebėti ir kartu dalyvauti menininkų karjeros augime. Ir, nors vieno patarimo tikrai nėra, svarbiausia pirkti tai, kas išties patinka, o jei dar tas kūrinys turi investicinį potencialą – vertinkite tai kaip finansinę premiją šalia gaunamų emocinių dividendų.

WI: Kokios dažniausios klaidos, kurias daro pradedantys investuoti į meną?

TM: Šiuo metu profesionaliosios meno rinkos kainas gerokai iškraipo dekoratyvinių kūrinių gausa, prieinama tiek masiniuose meno renginiuose, tiek socialinių medijų platformose. Tokių kūrinių kainos yra gerokai išpūstos, o siūlomo kūrinio meninė vertė ir kokybė labai abejotina. Rinkoje itin gausu ir užsakomosios kūrybos darbų, kurie nutapomi pagal interjero dizainerio nurodytą spalvinę gamą, atspalviai derinami prie interjere vyraujančių tonų, o pats kūrinys savyje netalpina jokios istorijos, yra tik puošybinis namų elementas. Tokie kūriniai neturi nei investicinės nei meninės vertės, tačiau jų kainos dažnai net lenkia talentingų ir perspektyvių šiuolaikinių meno kūrėjų, kurių biografijose atspindi akademiniai pasiekimai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, solo ir grupinėse parodose pripažintose Lietuvos ir užsienio institucijose, darbų įkainius.

Lietuvos pirkėjai dėl visuomenėje formuojamos neteisingos žinutės dažnai vis dar yra linkę rinktis dekoratyvinę kokybę ar tai, ką matė kito namuose. Kokia to pasekmė? – pirkėjas permoka, o įsigytas dekoratyvinis meno kūrinys labai greitai nustoja džiuginti ir su juo greitai atsisveikinama. Tad labai linkiu domėtis, lankytis tarptautinėse meno mugėse, aukcionuose, galerijose ir susirasti patikimą meno konsultantą.

WI: Apie kokią sumą reikėtų galvoti norint pradėti investuoti į meną?

TM: Vis dar gaji nuomonė, kad investuoti į meną gali pradėti tik pasiturintys asmenys. Bet tai nėra tiesa – menas gali būti prieinamas kiekvienam. Pradinė suma, skirta meno kūriniui, priklausomai nuo kūrinio, gali siekti ir kelis šimtus, ir kelis ar keliolika tūkstančių eurų. Jau aptarėme įvairius investavimo kelius – kokį rinktis – ne tik mūsų turimo biudžeto, bet ir asmeninio santykio su meno kūriniu klausimas. Tikrai žinau ne vieną kolekcininką, kuris pradėjo nuo investavimo į jaunųjų menininkų darbus, kuomet autoriai dar tebuvo bebaigiantys studijas, ir vieno kūrinio kaina siekė kelis šimtus eurų, o šiuo metu rinkoje ji yra jau keli tūkstančiai. Taip pat žinau ne vieną investuotoją, kuri kolekciją kurti padėjo nuo solidžios keliasdešimties tūkstančių sumos ir džiaugiasi šios investicijos stabilumu, aukšta menine verte bei menininko vardo atpažįstamumu tarptautinėje rinkoje.

WI: Ar pati investuojate į meną? Jeigu taip, ką renkatės?

TM: Kol kas negaliu vadinti savęs nei kolekcininke, nei rimta investuotoja, nes mano pasirinktas kelias daugiau susijęs su jaunųjų šiuolaikinių menininkų palaikymu. Namuose turiu ir keletą limituoto tiražo žinomiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų darbų. Mano pasirenkamų kūrinių pagrindas – jaunųjų kūrėjų darbai. Tai menininkai, kurie dar yra savo kūrybiniame kelyje, ir kuriuos man, kaip meno rinkos atstovei, labai svarbu palaikyti ne tik įsigyjant kūrinius, bet ir vykdant jų kūrybos sklaidą.

Jaunųjų menininkų stebėjimas, talentų atradimas – labai įdomi ir itin svarbi mano galerinio darbo dalis. Norėčiau įsigyti daugiau Lietuvos šiuolaikinių menininkių darbų, žaviuosi jų paskutiniųjų metų proveržiu Lietuvos ir tarptautiniame meno lauke. Žinoma, turiu ir investicinių kūrinių „wishlist“. Iš lietuvių šiuolaikinių kūrėjų šiame sąraše yra Svajonė ir Paulius Stanikai, Vita Zaman, taip pat tarptautiniai menininkai, su kurių kūryba esu susipažinusi artimiau per galerinius projektus: Erwin Wurm, Luc Tuymans, Maria Lassnig. Bet iš tiesų nenorėčiau apsiriboti keliomis pavardėmis, nes sau taikau tą patį minėtą patarimą – būti atvirai. Kartais iš pirmo žvilgsnio nepatikęs kūrinys gali nepaleisti metų metus, o vėliau tapti būtent tuo esminiu asmeninės meno kūrinių kolekcijos elementu.

WI: Toma, dėkojame, kad pasidalijote patirtimi