Daugeliui gali pasirodyti, kad turto valdymo sektorius – tai laike sustojęs konceptas, kuris prieinamas tik itin uždaram ratui investuotojų. Tiesa, fundamentaliai šis konceptas tikrai nesikeičia kaip ir visų šeimų ar individualių asmenų tikslai – auginti ir išlaikyti turtą. Tačiau kone įdomiausias pokytis privataus turto srityje per pastarąjį šimtmetį buvo ir vis dar yra šeimos biuro evoliucija nuo tradicinių finansinių paslaugų teikėjo iki visokeriopo šeimos pagalbininko.
Pirmieji šeimos biurai rinkoje atsirado dar XIX a. – vienas žymiausių, priklausantis Rockefellerių šeimai, įkurtas 1882 m. Vieną šeimą aptarnaujanti turto valdymo įmonė būdavo įkuriama tam, kad kuruotų šeimos investicijas, grynųjų pinigų poreikį, nekilnojamojo turto portfelį ir kt. Šiandien tokio tipo biurų teikiamų paslaugų spektras gerokai platesnis, įskaitant filantropiją, paveldėjimo planavimą, konsjeržo paslaugas. Jų tikslas – ne tik išauginti šeimos valdomą turtą, bet ir įtraukti, edukuoti šeimos narius, padėti išsigryninti ir perleisti šeimos vertybes iš kartos į kartą.
Taigi kodėl keičiasi turto valdymo bei šeimos biurų ekosistema ir kokių pokyčių galime laukti ateityje?
Turto valdymo pokyčius lemiantys veiksniai – tikrai įdomūs. Pirmiausia, pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo globalus turtas – tam įtaką padarė palanki ekonomikos situacija ir technologijų pažanga. Visas šis turtas jau kurį laiką patenkina būtiniausius šeimų poreikius, todėl atsiranda paklausa jo perteklių valdyti profesionaliai ir nuspręsti, kur turtą prasmingai investuoti ir kaip jį paskirstyti.
Augant visuomenės gerovei, nenuostabu, kad keičiasi ir teisinė ekosistema – mokesčių aplinka vis labiau reguliuojama, tad vis daugiau šeimų samdosi profesionalus, kurie galėtų užtikrinti, kad visi sprendimai geriausiai atitiktų jų poreikius.
Augant paklausai, turto kiekio kartelė turtui profesionaliai valdyti taip pat buvo smarkiai nuleista – ši paslauga tapo pasiekiama platesnei visuomenės daliai atsiradus naujam daugiašeimio biuro (angl. „multi-family office“) konceptui. Net vienas pirmųjų šeimos biurų duris atvėrė kitoms šeimoms ir nuo šiol vadinasi globaliu Rockfellerių šeimos biuru.
Kaip keičiasi turto valdymo pasaulis?
1. Didėjantis technologinių inovacijų vaidmuo
Pastarąjį dešimtmetį neabejotinai labiausiai įprasmino interneto atsiradimas ir technologijų naujovės. Finansų ir turto valdymo pasaulis taip pat neliko užmaršty – didelė prieiga prie informacijos bei techninės galimybės šiandien leidžia kiekvienam investuotojui mygtuko paspaudimu pasiekti norimą rinką ir turto klasę. Tad turto valdytojai bei šeimos biurai taip pat turi prisitaikyti ir tapti technologiškai išprususiomis įmonėmis. Prie šio pokyčio itin prisideda ir akivaizdi kliento profilio kaita – stebime didžiausią turto perleidimą istorijoje. Prie vairo stoja ne kas kitas, o moderni, išskirtinumo nebijanti ir technologijomis pasikliaunanti Y karta, kurią aptarnauti turės taip pat mąstantys patarėjai.
2. Investicijos poveikis prieš investicinę grąžą
Išskirtinumo ieškanti jaunoji karta, kitaip nei anksčiau, investavimą ar verslo valdymą mato kaip būdą išreikšti savo įsitikinimus – ji nori, kad jos pasirinkimai būtų ne tik pelningi, bet ir teisingi. Grąžai duodama antraplanį vaidmenį, ši karta dėmesį pamažu bando sutelkti į ilgaamžiškesnius dalykus – į pokyčius. Tai finansų pasaulyje vadinama poveikio investavimu (angl. „impact investing“). Šeimos biurai lygiai taip pat pamažu nukreips dėmesį bei išteklius nuo tradicinio investavimo prie unikalių sprendimų, jungiančių poveikį bei grąžą, paieškų. Tiesa, diversifikavimo tikslais tradicinis turto alokavimo principas niekur nedings, tačiau tikėtina, kad jis vis labiau bus patikėtas algoritmams. Anksčiau šeimos biurai investuodavo į technologijas bendrąja prasme, o dabar daugiau lėšų nukreips į technologijas, kuriančias prasmę bei gerovę tokiose srityse kaip švietimas, klimato kaita, sveikatos priežiūra, žalioji energetika.
3. Vienas sprendimas netinka visiems
Technologinės inovacijos bei poveikio investavimo populiarumas lemia ir vis didesnį personalizacijos poreikį. Kadangi didžiąją dalį rinkos analizės gali atlikti kompiuteriai, patarėjų žvilgsnis krypsta į unikalių strategijų ruošimą ir investicijų formavimą. Daugumai investuotojų ieškant poveikį skatinančių sprendimų, daugiašeimis biuras gali ne tik sukurti priėjimą prie norimos investicijos, bet ir pritraukti panašiai mąstančius koinvestuotojus. Taip pat dėl prieigos prie didelio kiekio informacijos investuotojai nebesitiki iš patarėjų išgirsti apie tai, kas vyksta rinkoje, bet jiems itin svarbu, kaip kasdieniai įvykiai paveiks būtent jų asmeninę situaciją. Dėl visų šių veiksnių vis labiau mažės tradicinio turto valdymo populiarumas, tačiau augs šeimos biurų, kurie pritaiko ne klientą paslaugai, bet paslaugas klientui, poreikis.
Turto ir gerovės valdymo sektorius žengia koja kojon su ekonomikos, politikos ir technologijų pokyčiais ir gali pasigirti gana įspūdinga evoliucija per pastaruosius dešimtmečius. Nors dažnai bandoma sumenkinti jos svarbą ir prognozuoti jai pabaigą, ši sritis sugeba prisitaikyti ir atrasti skirtingų būdų, kaip atitikti investuotojų poreikius.
Jau dabar matome, kad investuotojai numato vis daugiau išteklių ne tik savo verslui, bet ir kitoms iniciatyvoms – filantropijai, švietimui, menui.
Pirmoji Lietuvos verslininkų karta taip pat pamažu įvertina šeimos biuro paslaugų aktualumą. Nors nuo Vakarų pasaulio mus vis dar skiria šimtmečiai, jau dabar matome, kad investuotojai numato vis daugiau išteklių ne tik savo verslui, bet ir kitoms iniciatyvoms – filantropijai, švietimui, menui. Tuo pasižymi išsivysčiusi ekonomika, kurios poreikiams patenkinti reikalingi visi tie patys sprendimai, kokie taikomi ir Vakaruose. Vienintelis skirtumas toks, kad Lietuvos rinkoje veiklą plėtojantys ir ilga istorija pasigirti negalintys šeimos biurai turės šokti tiesiai į ateities konceptą, o ateitis prasideda jau šiandien.