Paveldėjimo ABC: kaip dalinamas turtas po mirties, jeigu nėra testamento?

Kurdami savo turto ateitį, kuriame istoriją

Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema – jiems jau įprasta. Kadangi Lietuvoje šiuo metu vis dar vyrauja pirmosios kartos verslininkai, būtent jiems pavesta užduotis semtis įkvėpimo iš užsienio.

Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės. Žinoma, galite sakyti, jog joks paveldėjimo planas neužkirs kelio galimiems konfliktams, kurie galėtų išardyti turtą ar verslą, tačiau, jei taip ir nutiktų, tai bent jau Jūsų iš anksto nustatytuose rėmuose.

Belieka tikėtis, jog per artimiausią dešimtmetį sukursime ne tik stiprius lietuviškus verslus, bet ir sėkmingo turto perleidimo precedentus ateities kartoms.

Paveldėjimas galimas dviem būdais:

1. Pagal įstatymą;
2. Pagal testamentą.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Įpėdiniai negali priimti turto dalimis, todėl priimant palikimą reikia išsiaiškinti, ar palikėjas neturėjo skolinių įsipareigojimų, nes tokiu atveju įpėdinis priėmęs palikimą, prisiimtų ir pareigą padengti skolas.

Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas. Praleidus 3 mėnesių terminą, galima kreiptis į teismą, kad jis būtų atnaujintas, tačiau tam turi būti nurodoma svarbi priežastis.

Paveldėjimas pagal testamentą

Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Juridiniai asmenys fizinių asmenų turtą gali paveldėti tik pagal testamentą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.

Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant – trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst. eurų siekiančio skirtumo.

Kas bus, jei nedarysite nieko?

Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Tiesa, svarbu prisiminti, jog turtui esant bendroje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktinis(-ė), prieš padalijant turtą, teisiškai įgaus ½ Jūsų turėto turto, o likusi dalis bus dalinama pagal anksčiau minėtas proporcijas.

Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji. Vėlesnių eilių įpėdiniai paveldėti Jūsų turtą gali tik tuo atveju, jei ankstesnių eilės įpėdinių nėra arba jie nepriima paveldėjimo.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Apie juos kalbėsime plačiau kitame mūsų straipsnyje.

Lietuvoje įpėdinystę planuoja 1 iš 10 verslininkų

Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ – tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų. Šias įmones kontroliuojančios šeimos tapo profesionaliomis kompanijomis, sukūrusiomis šeimyninio valdymo struktūrą.

Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas – tėvas ar motina – yra lyderis, kuris viską kontroliuoja. Kartoms keičiantis, kai akcijos pereina įpėdiniams su skirtingais interesais, viskas komplikuojasi ir iškyla sunkumų valdant verslą.

Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas. Keičiantis asmeninėms, geopolitinei situacijai, reguliacinėms aplinkybėms, turto sudėčiai, turi keistis ir planas – kad išliktų aktualus.

Šeimos konstitucija

Šeimos konstitucija yra rašytinio dokumento forma, kurioje nustatomos taisyklės ir savo ruožtu iliustruojamos pagrindinės šeimos vertybės, strategija ir valdymo struktūra šeimos reikalams tvarkyti.

Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją. Lietuvoje šis dokumentas dar tik pradeda įgauti aktualumą, supratimą.

Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais. Pavyzdžiui, tik šeimos nariai ar ir jų sutuoktiniai.

„Orion Wealth“ vaidmuo

„Orion Wealth“ padeda pasirinkti paveldėjimo strategiją, atlieka teisines bei mokestines paveldėjimo būdų analizes bei paruošia paveldėtojus turto perleidimo procesui.

Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota. Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus. Svarbu suprasti, jog bet koks testamentas ar kitas paveldėjimo būdas negali tapti konstanta ir turėtų būti peržiūrimas bei koreguojamas bent kas penkerius metus.

Daugiau informacijos apie paveldėjimo planavimą rasite šioje skiltyje.