„Paveldėjimo ABC“: sprintas ar maratonas?

Per 30 pokyčių kupinų nepriklausomybės metų nepasikeitė tik visus asmenis siejanti pareiga – rūpintis šeima, verslu ir bendruomene. Nepaisant to, net ir besikeičiant turtą valdančioms kartoms, turto tęstinumo temos Lietuvoje, nors ir nebėra naujos, vis dar yra laikomos tabu. Stebėdama rinkos neapibrėžtumą bei geros praktikos trūkumą, „Orion Wealth“ komanda ryžtasi naujam projektui simboliniu pavadinimu – „Paveldėjimo ABC“ . Siekdami ugdyti visuomenę ir skatinti diskusiją prie kiekvienos šeimos stalo, šios naujos iniciatyvos metu gerovės valdymo specialistai apžvelgs bei lygins skirtingus paveldėjimo būdus, jų privalumus bei trūkumus.

Taigi, ką reikėtų žinoti apie paveldėjimą, prieš pradedant jį planuoti?

Kodėl svarbu planuoti iš anksto ir nuo ko reikėtų pradėti?

Jei Jūsų turtas ne tik grynieji vienoje banko sąskaitoje, būkite pasiruošę, jog turto planavimas nebus itin lengva ar maloni užduotis.

Kone sunkiausias paveldėjimo planavimo aspektas neabejotinai yra šio proceso trukmė. Dažnai sakoma, jog tai – viso gyvenimo projektas. Nenuostabu, nes galvojant apie turto perleidimą, svarbu ne tik parengti ilgalaikę strategiją, bet ir numatyti, kas bus už ją atsakingas. Svarbiausi klausimai, be abejo, yra būtent apie tai, kas, kada ir kaip paveldės Jūsų turtą. Deja, atsakymai į juos dažnai pasimeta be aiškios logikos bei tarp paprasčiausių emocijų. Norint apsaugoti ir Jūsų, ir paveldėtojų interesus, rekomenduojama į pagalbą pasitelkti specialistus – psichologus ir turto valdymo profesionalus, kurie padėtų įvertinti, kokie talentai ir sugebėjimai atsiskleidžia tarp palikuonių bei kaip užtikrinti visų lūkesčius atitinkantį planą.

Be to, kuomet turtas yra paskirstytas ne tik turto klasėmis, bet ir geografiškai, vertėtų apsvarstyti, ar nereikia turto valdymo konsoliduoti prieš pradedant jį dalinti. Ir galbūt kaip tik – jau šiandien – įtraukti šeimos narius į skirtingus verslus ir taip iš anksto spręsti turto likimą.

Būtent dėl tokio šių klausimų kompleksiškumo geriausia šią diskusiją pradėti jau šiandien – pirmiausia su savimi, o vėliau ir su šeimos nariais. Net jei ir neturite aiškaus plano ateičiai, o galbūt kol kas ir paveldėtojų – nieko nelaukite ir sudarykite bazinį paveldėjimo planą ir palaipsniui jį pildykite. Svarbu suprasti, jog bet koks testamentas ar kitas paveldėjimo būdas negali tapti konstanta ir turėtų būti peržiūrimas bei koreguojamas bent kas penkerius metus.

Kas bus, jei nedarysite nieko?

Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalijamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Tiesa, svarbu prisiminti, jei turtas buvo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktinis(-ė), prieš padalijant turtą, teisiškai įgaus ½ Jūsų turėto turto, o likusi dalis bus dalijama pagal anksčiau minėtas proporcijas.

Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji. Vėlesnių eilių įpėdiniai gali paveldėti Jūsų turtą tik tuo atveju, jei ankstesnės eilės įpėdinių nėra arba jie nepriima paveldėjimo. Pagal eiliškumą turtas būtų dalijamas šia tvarka:

1. palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Ar toks paskirstymas Jums tinkamas? Tuomet vertėtų pagalvoti apie tai, kokią naudą toks paveldėjimo planas atneš Jūsų šeimai ir turtui:

• Dalus turtas (piniginės lėšos, bendrovių akcijos, kiti vertybiniai popieriai) – įpėdiniai pasidalija juos pagal jiems tenkančias dalis. Kadangi tokį turtą padalinti dalimis nėra sunku, problemų neturėtų būti. Tačiau kyla klausimas – ar Jūs tikrai pasirengę leisti, kad Jūsų įmonę būtų valdoma ne vieno, bet, kelių, pavyzdžiui, šešių – galimai bendros vizijos neturinčių – akcininkų? Kaip tai paveiks jos veiklą, partnerius, investuotojus?

• Nedalus turtas (nekilnojamas turtas, meno kūriniai ir kt.) – Šis turtas negali būti padalintas, tad Jūsų įpėdiniai taptų jo bendrasavininkais bei galėtų juo disponuoti tik bendru sutarimu. Pagalvokite, koks likimas laukia Jūsų gyvenamojo namo, į kurį staiga pretenduotų trys skirtingos šeimos? Vieni norės ten gyventi, kiti – kuo greičiau parduoti. O kuris įpėdinis gaus privilegiją grožėtis Jūsų vertingiausiais meno kūriniais, jei norinčių ne vienas? Tokios situacijos gali sukelti konfliktą tarp įpėdinių, o Jūsų turtas nuo to nukentėti. Visgi dažniausiai vienintelis sprendimas šiais atvejais – turtą tiesiog kuo skubiau parduoti.

• Įsiskolinimai – Net ir planuojant turtą, dažnai pamirštama, jog kartu su Jūsų turtu bus paveldėti ir visi Jūsų įsipareigojimai. Šiuo atveju geriausia, ką galite padaryti, tai atvirai kalbėtis su savo paveldėtojais, kad jie žinotų, kokį turtą gali paveldėti. Paveldint turtą, įpėdiniai gali priimti jį pagal apyrašą – t.y. antstolis gali sudaryti tikslų paveldimo turto sąrašą. Tokiu atveju skolos gali būti išieškomos tik iš paveldėto turto. Apyrašo nesudarius, įpėdiniai už palikėjo skolas atsako visu savo asmeniniu turtu.

Kurdami turto ateitį, kuriame istoriją

Vakarų Europos ir Azijos šalyse gyvuoja ir po keliasdešimt kartų skaičiuojantys šeimų verslai. Nenuostabu, jog tai, kas mums sąlyginai nauja – jiems dažnai jau įprasta praktika. Kadangi Lietuvoje šiuo metu vis dar vyrauja pirmosios kartos verslininkai, būtent jiems pavesta užduotis semtis įkvėpimo iš užsienio. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės. Žinoma, galite sakyti, jog joks paveldėjimo planas neužkirs kelio galimiems konfliktams, kurie bet kokį turtą ar verslą galėtų išardyti, tačiau jei taip ir nutiktų – tai bent pagal iš anksto Jūsų numatytą rizikos valdymo planą. Lieka tikėtis, jog per artimiausią dešimtmetį sukursime ne tik stiprius lietuviškus verslus, bet ir sėkmingo turto perleidimo praktiką ateities kartoms. Tiek maratonas, tiek pasiruošimas jam – nelengvas darbas, tačiau vaisiai visgi nepaprastai saldūs. Taigi, ko vis dar laukiame?