Kaip būti ne tik turtingam, bet ir teisingam [Interviu iš žurnalo „Investuok“]

Straipsnis spausdintas 2022 birželio mėnesio „Investuok“ žurnalo numeryje.

Gerovės ir turto valdymo paslaugas teikiančiai įmonei „Orion Wealth“ netinka posakis „pinigai nekvepia“. Čia laikomasi naujos poveikio investavimo (angl. impact investing) krypties – siekiama, kad finansiniai sprendimai būtų ne tik pelningi klientams, bet ir teisingi, prisidedantys prie teigiamų visuomenės pokyčių. Kaip tai atrodo praktiškai, „Investuok“ aiškinasi su „Orion Wealth“ vadovu ir partneriu Mindaugu Strėliu.

Investicijos į Lietuvos ateitį

Koks iškalbingiausias „Orion Wealth“ patikėto valdyti turto poveikio investavimo pavyzdys?

– Turbūt geriausias pavyzdys – teisininko, investuotojo ir filantropo Mariaus Jakulio Jasono (MJJ) fondas, kurį padėjome sukurti ir dabar „Orion Wealth“ prižiūri. Prieš trejus metus Marius Jakulis tam skyrė 3,5 mln. Eurų savo šeimos turto, o sėkminga kapitalo investicinė strategija sukūrė stiprų pagrindą, nuo įkūrimo fondas paaugo net 113,8 % ir 2021 m. pabaigoje siekė 8,1 mln. eurų. Tokie rezultatai leidžia mums dar intensyviau vykdyti fondo misiją kurti Lietuvos ateitį. Fondas investuoja į studentus, kurie išvyksta mokytis į užsienį tikėdamiesi grįžti į Lietuvą, į užsienio šalių dėstytojus, kurie dvejiems ar trejiems metams atvyksta dėstyti į Lietuvos universitetus, ir į naujai besikuriančias įmones Lietuvoje. Kiekvienais metais tam skiriama vis daugiau lėšų. O dabar fondas skyrė stipendijas iš Ukrainos į Lietuvą nuo karo pabėgusioms doktorantėms, kad jos galėtų tęsti savo mokslinę veiklą. M. Jakulis Jasonas daug metų gyveno JAV, Vakaruose filantropijos tradicijos senos.

O Lietuvos investuotojams ar tai jau tampa norma?

– Taip, tai populiarėja. Kaip ir bet kurioje besivystančioje visuomenėje, žmonės užsidirba pinigų, iš pradžių juos leidžia savo poreikiams, o paskui pradeda matyti prasmę, jausti malonumą dalindamiesi ir su kitais. Dabar esame tokioje stadijoje, kai tam tikra dalis žmonių tai supranta ir tai daro. Juk dvejų pietų nesuvalgysi, kad ir kaip norėtum. Žmonės pradeda matyti naudą iš to, kad atiduodi kitiems, visuomenei dalį savo sėkmės. O kuo sėkmingesnė visuomenė, tuo tu pats sėkmingesnis, kuo aplink žmonėms geriau sekasi, tuo ir tau geriau, o kuo aplinkui blogiau, tuo ir tau blogiau. Tai neišvengiamas dalykas.

Geriau milijonai į mokyklą nei į biurą

Investicijos į švietimą, švietimo infrastruktūrą pasaulyje populiarėja. Lietuvoje „Orion Wealth“ buvo vieni iš tokių investicijų pionierių. Ar jos sėkmingos? Ar ketinate tęsti veiklą šioje srityje?

– Vilniaus „Erudito“ licėjus naujose moderniose patalpose pradės dirbti jau nuo šio rugsėjo. Intensyviai vykstantys darbai dabar artėja prie pabaigos. Planuojame neapsiriboti mokyklomis, plėstis ir į aukštojo išsilavinimo, visų pirma kolegijų sritį, nes čia matome potencialo. Su MJJ fondu kartu investavome ir įsigijome Vilniaus verslo kolegiją, ji plečiama, pritraukiami studentai iš užsienio, taip siekiant didinti kolegijų prestižą. Nuo naujų mokslo metų kolegija taip pat turės naujas patalpas.

Žinoma, investicija investicijai nelygu, bet gal yra kokie skaičiavimai, kaip investicijų finansinė grąža į švietimo infrastruktūrą vidutiniškai skiriasi nuo investicijų grąžos į biurus?

– Gal kiek mažesnė, bet panaši, didelių skirtumų nėra. Vakaruose daug kas nori investuoti į mokyklų infrastruktūrą, nes tai laikoma patikimesne investicija nei, pavyzdžiui, į biurus – juk mokyklos veikia ilgiau, o biurai nuomojamas patalpas keičia dažniau.

Tai ar Lietuvoje populiarėja investicijos į švietimą?

– Buvome vieni pirmųjų investuotojų į šią sritį. Matome, kad daugėja fantazijos, kur investuoti. Bet dar turi praeiti daugiau laiko, kad visi pamatytų sėkmės istorijas, įsitikintų, kad mokyklos tikrai yra ilgaamžiškesnės, o ištikus krizei labiau apsaugotos nei biurai.

Šiuolaikiška bendrabučių koncepcija

Inicijavote investicijas ir į dar vieną švietimo sistemos sritį – studentų bendrabučius. Ar pačiam teko gyventi student bendrabutyje? Kuo jūsų statomi skiriasi nuo jūsų studijų laikų?

– Man bendrabutyje gyventi neteko, bet mačiau, kokie jie buvo. Inicijavome student bendrabučių projektus, mūsų idėją dabar plėtoja investicijų valdymo bendrovė „I asset management“. Projektai vykdomi Kaune, Vilniuje, Rygoje, Krokuvoje. Tai visai kitokiu principu nei anksčiau plėtojami bendrabučiai – modernūs, šiuolaikiški, atitinkantys aukščiausius standartus, su bendruomenėms skirtomis paslaugomis, laisvalaikio erdvėmis, netoli universitetų ar studentų praktikos vietų. Vilniuje, Kaune – eilės gauti juose kambarį. Šie projektai – didelė sėkmė.

Tad galėtumėte teigti, kad investuoti į bendrabučių ar mokyklų pastatų projektus apsimoka?

– Be jokios abejonės. Ne tik apsimoka, bet ir skatiname savo klientus į tai investuoti, nes, pavyzdžiui, biurų jau ir taip yra daug.

O ar neplanuojate imtis ne tik bendrabučių, bet ir daugiabučių ilgalaikei nuomai projektų? Ar Lietuvoje, kur, kitaip nei daugelyje užsienio šalių, kiekvienas svajoja būtinai įsigyti savo būstą, tai gali būti perspektyvi investicija?

– Manau, taip. Bet mes nesistengiame būti visų galų meistrai. Norime plėsti, ką esame pradėję. Statyti gyvenamuosius namus nuomai – truputį kitas verslo modelis. Bet niekada nesakyk „ne“.

Ar orientuodamiesi į vadinamąsias pokyčio investicijas neplanuojate investicijų ir į kitas jų sritis – sveikatos priežiūrą ar žaliąją energetiką?

– Pora mūsų studentų bendrabučių orientuoti į studentus medikus. Be to, į sveikatos priežiūrą investuojame per MJJ fondą – surinkome lėšų Vėžio centrui, remiame šios srities mokslininkų darbus. Kalbant apie žaliąją energetiką, siekiame, kad visi mūsų objektai būtų kuo žalesni: ant stogų būtų saulės jėgainės, pastatai atitiktų A++ energetikos klasę, būtų kur įsikrauti elektromobilius. Tam kuriamos ir bendruomenės, kad, pavyzdžiui, pačiame bendrabutyje studentai galėtų ir pavalgyti, ir rasti įvairiausių paslaugų, kad jiems nereiktų toli važiuoti į paskaitas ir taip jie neprisidėtų prie kamščių gatvėse.

Kad sukauptų turtų neiššvaistytų

Esate integruotas gerovės ir turto valdymo ir planavimo paslaugas teikiantis vadinamasis daugiašeimis biuras (angl. Multifamily office). Tai kelių šeimų turtą valdote?

– Konkrečiai neskelbiame, kelių šeimų turtą valdome, nes tai konfidenciali informacija. Mano nuomone, kad teiktų aukščiausios kokybės paslaugas, vienas biuras gali aptarnauti nuo penkių iki dešimties šeimų. Jei būtų daugiau, tai netektų šeimos biuro esmės, nes nukentėtų paslaugų kokybė, vieniems tektų mažiau dėmesio nei kitiems.

Kokias paslaugas kaip šeimos biuras teikiate?

– Visas turto valdymo paslaugas iki paveldėjimo, testamento surašymo ir jo vykdymo, mokslo įstaigos vaikams suradimo ar bilieto į futbolo varžybas nupirkimo. Kartu su investuotojais generuojame investicines idėjas, jas išvystome ir visiškai įgyvendiname. Lydime juos kiekviename žingsnyje.

Vertinant pagal turto dydį, koks tai sluoksnis žmonių?

– Tai labai turtingi žmonės. Klientui, turinčiam kelis milijonus eurų, galima suformuoti investicijų portfelį, dar šiuo tuo padėti. O šeimos biuro atveju, kai pavedamas tvarkyti turtas visais aspektais, kalbame apie didesnes sumas.

Vis dėlto kokios šiais laikais, kai didžiąją dalį rinkos analizės gali atlikti kompiuteriai, finansų konsultantų, profesionalių turto valdytojų poreikio tendencijos?

– Besivystančioje rinkoje, kokioje dabar esame, labai turtingi klientai ne tik spren- džia problemą, kaip uždirbti dar daugiau pinigų, bet ir klausimą, kaip tvarkyti savo sukauptą turtą, kad jų vaikai neiššvaistytų jų uždirbtų pinigų, kad jų panaudojimas būtų prasmingas. Čia atsiranda poreikis, kaip pinigus įgalinti, kad turtingų žmonių vaikai įsitrauktų į verslą, filantropinę veiklą ar, jei nenori rūpintis tėvų sukurtu verslu, galėtų gyventi savo gyvenimą, turėdami stabilias pajamas, bet kartu negalėdami iššvaistyti tėvų kartos uždirbtų pinigų. Finansų konsultantų poreikis labai didelis ir auga, taip pat ir Lietuvoje, nes jau yra kartos, kurios užsidirbo pinigų ir nori juos išsaugoti.

O ką patartumėte žmogui, kuris dar tik tikisi tapti turtingesnis – sutaupė kokius 100–150 tūkst. eurų ir norėtų juos investuoti, pradėti auginti savo turtą?

– Vienareikšmiškai negaliu atsakyti. Priklauso nuo daug ko: kokią riziką jis nori prisiimti, ar tai paskutiniai jo pinigai, ar domisi investicijomis, nori aktyvaus ar pasyvaus investavimo, kuo apskritai jis domisi ir daug kitų dalykų. Tai sudėtinis klausimas, ir geriausia pasikonsultuoti su specialistais.

Neužmiršti, kodėl ką nors pirkai ar nepirkai

Padedate kitoms šeimoms išlaikyti ir gausinti turtą, perduodamą karta iš kartos. O kaip jūsų paties šeimoje buvo tvarkomasi su pinigais? Ar valdyti pinigus išmokote iš savo tėvų?

– Mano tėvai verslūs. Jie investuoja į savo verslą, į išorę mažiau, bet supratimas, tam tikros pamokos, kaip tvarkytis su pinigais, atėjo iš šeimos, ir tuo džiaugiuosi.

Nuo ko jūs pradėjote investuotojo karjerą? Kur uždirbote pirmus pinigus?

– Turiu per penkiolika metų patirties finansų srityje, valdant investicinius projektus ir gerovę. O pradėjau nuo investavimo į akcijas, prekiaudavome jomis ir taip uždirbome pirmus pinigus.

Ar teko patirti skaudžių finansinių praradimų?

– Ši sritis nebūna be smūgių, negali visada sektis. Jei viskas sekasi, vadinasi, kažkas blogai.

Vis dėlto, ar būdamas profesionalus investuotojas asmeninius pinigus visuomet investuojate pagal taisykles, o gal pasitaiko ir grynai spontaniškų ir nepamatuotų?

– Kaip ir visi žmonės, negaliu sakyti, kad priimu sprendimus tik pagal taisykles, būna ir silpnumo akimirkų. Ir didžiausi investuotojai turbūt ne visada elgiasi tik pagal taisykles.

Papasakokite kokį nors savo nepamatuotų sprendimų pavyzdį.

– Kad ir vertybiniai popieriai. Jei akcijų kaina nukrito 60 ar 80 %, neretas pagalvoja, kad tiek daug nukrito, tai daugiau nekris ir verta pirkti. Bet akcijos kaina gali nukristi ir iki nulio. Tokių pamokų esu gavęs ir aš. Bet įsitikinau: svarbiausia visada žinoti, kodėl darai vienokį ar kitokį sprendimą – kodėl ką nors perki ar parduodi, kodėl investuoji ar kodėl neinvestuoji. Tai atsakymas, kodėl tik vienetai išlaiko geras pozicijas, kas leidžia jiems uždirbti daug pinigų. Taisyklės paprastos, bet kiek dirbu šioje srityje, matau problemą, kad žmonės to nesilaiko. Investicijų kaina pakyla, ir žmonės būna linkę jas parduoti ir pasiimti smulkų pelną, ir atvirkščiai. Bet svarbu laikytis savikontrolės, to, ko sau pažadėjai laikytis. Patarimas toks: investuotojai dažnai linkę pamiršti, kodėl darė vieną ar kitą veiksmą, o tai atneša ne tą rezultatą, kurio norėjosi.

Gyvename anksčiau nepatirtų krizių laiku: užklupo COVID-19 pandemija, dabar karas Ukrainoje. Kokią įtaką jos daro turto valdymo sprendimams, investicijoms?

– Žinoma, šios krizės turi įtakos. Dėl karo Ukrainoje šiame regione žmonės ne taip saugiai jaučiasi, o kai jaučiasi ne taip saugiai, pradeda investicijoms dairytis kitų regionų. Iš vienos pusės tai atveria naujų galimybių, iš kitos – Lietuvoje sulaukiama mažiau investicijų, jų kainos gali mažėti.

Antra vertus, krizės yra galimybių metas. Nelaimė Ukrainoje Europą paskatino imti tvarkytis su atsinaujinančia energija, elektromobiliais ir daugybe kitų dalykų. Kai sočiai valgai, priimti truputį skausmingesnį sprendimą be galo sunku. Pokytis dažniausiai gimsta su nekomfortu. Bet ir krizių laikotarpiu visada reikia stengtis maksimaliai išlaikyti šaltą protą, mažiau panikuoti, žiūrėti į faktus.

Tai kokios jūsų prognozės dėl besikeičiančių investicijų, turto valdymo tendencijų?

– Kad ir kaip būtų, elektroninis pasaulis ir su tuo susiję verslai tikrai plėsis, bankininkystė
paprastės. O kai valstybės turtingėja, jų gyventojai pradeda labiau rūpintis žmogaus teisėmis, klimato atšilimo, gamtosaugos klausimais, tad dar daugės iniciatyvų šiose srityse.